Vasario 1 d. Visagino kultūros centro „Draugystės“ salėje buvo atidaryta Visagino socialinės globos namų gyventojų portretų paroda „Mes – Jūsų visuomenė nariai“. Į atidarymą susirinkęs gausus būrys visaginiečių ir svečių bylojo, kad visuomenė yra tolerantiška neįgaliųjų žmonių atžvilgiu.
Renginį muzikos garsais nuspalvino Visagino Č. Sasnausko menų mokyklos mokytojų ansamblis „Šilagėlė“. Parodos sumanytojams ir autoriui dėkojo LR Seimo narys Algimantas Dumbrava ir Zarasų socialinės globos namų direktorė Daiva Dūdėnienė.
„Visagino socialinės globos namuose prieš pusmetį užimtumo specialistu pradėjo dirbti ignalinietis menininkas Jonas Grunda. Pirmomis darbo dienomis Jonas čia pat, globos namuose eksponavo savo kūrybos darbų parodą. Gyventojai susidomėjo Jono kūryba, mielai bendravo ir pradėjo drauge gaminti įvairius suvenyrus. O darbuotoja Gintarė paskatino jį piešti gyventojų portretus. Taip vyko šiltas abipusis bendravimas, o gyventojai pozuodami jautėsi svarbūs ir reikalingi. Taip atsirado Edmundo, Kąstyčio, Pranutės, Natašos, Nerijaus ir kitų gyventojų portretai“, – pristatydama parodą kalbėjo viena iš organizatorių Indrė Gruodienė.
Parodos globėjas LR Seimo narys Algimantas Dumbrava akcentavo, kad ši paroda – viena iš tolerancijos neįgaliųjų atžvilgiu viešinimo formų. Tai tiltas tarp visuomenės ir neįgaliųjų pasitinkant pertvarkos procesą, todėl šiandien svarbu laiku ir teisingai apie tai informuoti visuomenę. Jis pasidžiaugė, kad ši paroda visą sausio mėnesį buvo eksponuojame Seime, kurią aplankė nemažai Seimo narių ir svečių.
Pasak Visagino socialinės globos namų laikinai einančios direktoriaus pareigas Vidos Meškėnienės, šiandien vis drąsiau ir atviriau kalbama apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę, socialinį verslą. „Ilgai šie žmonės gyveno atskirtyje, visuomenė mažai apie juos težinojo, nes jie neturi artimųjų arba kas jais rūpintųsi. O juk Visagine šeimose taip pat gyvena tokie žmonės, tik namų aplinkoje. Mūsų globos namai dalyvauja pertvarkos programoje ir jau dabar planuojame į įsigytą būstą Visagine apgyvendinti 10 globos namų gyventojų, su kuriais visą parą bus specialistai. Patikėkite jie yra daug tikresni, daug nuoširdesni, nei mes. Iš jų galime pasimokyti gerumo, ir mokėjimo džiaugtis paprastomis smulkmenomis“ – kalbėjo Vida Meškėnienė.
Parodoje kartu su Jono Grundos darbais eksponuojama pora globos namų gyventojo Konstantino Poltorackio tapytų portretų.
Konstantinas piešia nuo vaikystės. Jo mokykliniai sąsiuviniai buvo išmarginti indėnų atvaizdais. Tarnavo jis sovietinėje armijoje pačiame šiauriniame Rusijos taške Liinakhamari mieste (Murmansko sritis). Kareiviškai kasdienybei praskaidrinti, sesuo jam atsiuntė aliejinių dažų. Taip gimė pirmieji tapybos darbai.
Grįžęs į Lietuvą, Konstantinas bandė stoti į Vilniaus dailės, vėliau – į Minsko teatro ir meno institutą bet, neturėdamas patirties, suklupo ties „piešimu iš natūros“. Paskatintas Mykolo Pranskūno, Konstantinas 5 metus neakivaizdžiai mokėsi Maskvos liaudines menų mokykloje.
Dailininko darbai – „Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis“, „Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia“, „Autoportretas“, „Raudonosios burės“ ir kiti paveikslai buvo eksponuoti Vokietijoje, Roslau miesto muziejuje. Pasak dailininko, parodoje eksponuojami jo mėgstamiausi portretai: „Mama“ ir „Andželika arba mergina žaliais rūbais“. Pastarasis portretas siejamas su ypatinga, ilgamete meilės istorija. Merginos iš Poltavos nuotrauką Konstantinas pamatė lenkiškame žurnale „Przyjazn”. 24 metus jiedu susirašinėjo, puoselėjo abipusius meilės jausmus, tačiau taip ir nepasimatė. Ją Konstantinas tapė iš nespalvotos fotografijos, o spalvas ir nuotaiką perteikė dėka meilės laiškų turinio.
Visą gyvenimą dirbęs Respublikinėje Nemenčinės vaikų ligoninėje kūriku, Konstantinas šiuo metu gyvena Visagino socialinės globos namuose. Čia jis turi puikią galimybę užsiimti savo pomėgiu – tapyba.
Paroda „Mes – Jūsų visuomenės nariai“ veiks iki vasario 13 d. Ją aplankyti galima antradieniais – šeštadieniais nuo 10.00 iki 22.00 val. Čia taip pat galima įsigyti gyventojų pagamintų suvenyrų.
Už nuotraukas dėkojame savanorei Linai Latyševai
